- krunksėti
- krunksė́ti, krùnksi, -ė́jo J žr. kranksėti: 1. Varnas, juodvarnis krùnksi J.Jabl. Varnas krùnksi Prn. Visą rytą įkyriai krunksėjo varnas ir nedavė pamiegoti Kt. Miegokit, vaikeliai, tai juodvarnis krunksi J.Jan. 2. Jis, bepradėm krunksėdamas, nuolat nervingai gerbė nuo kaktos aukštyn ilgus sausus plaukus Vaižg. Tikra panytė, tik kad žinotum, broliuk, – nusitepus ir vis krunksi A.Vien. Ir senis krunksėjo, ir šaltis krunksėjo rš. 3. Ir ko čia dabar krunksit, nieko nežinodami? sp. Krùnksi po ausia kap varnai prieš nelaimę Kt. \ krunksėti; sukrunksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.